Kelių muziejus pristato specialias „Kultūros paso“ edukacijas moksleiviams
Kelių muziejus įtrauktas į „Kultūros paso“ programą ir nuo šiol moksleiviams iš visos Lietuvos siūlo edukacijas be papildomo mokesčio tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Tai dera su viena iš pagrindinių muziejaus idėjų – kur driekiasi keliai, ten gimsta pažanga. Jau tris dešimtmečius Vievyje veikiantis Kelių muziejus išlieka vienintele tokia erdve Lietuvoje, kurioje saugoma daugiau kaip aštuoni tūkstančiai eksponatų, susijusių su kelių istorija.
9/30/20252 min skaitymo
Muziejus, garsėjantis turtinga ekspozicija – nuo 19 a. viduryje Vokietijoje pagaminto arklių traukiamo bitumo katilo iki šiuolaikinio smūgio slopintuvo, jau išgelbėjusio ne vieną gyvybę, – šiandien siūlo net penkias edukacines programas, skirtas Kultūros paso dalyviams. Jų pavadinimai kalba patys už save: „Žinių lenktynės takais ir greitkeliais“, „Nuotykiai kelių žemėlapyje“, „Kaip keliai formuoja mūsų pasaulį?“, „Nuo takų iki greitkelių“ ir „Į kelią su draugais!“. Moksleiviams siūlomos edukacijos yra suskirstytos į keturias skirtingas amžiaus grupes – nuo priešmokyklinės klasės smalsuolių iki abiturientų, norinčių giliau pažinti kelių istoriją, infrastruktūros raidą ir inžineriją. Tai užtikrina, kad moksleiviai gautų turinį, atitinkantį jų žinių lygį bei poreikius. Be to, Kelių muziejus yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, suteikiantis galimybę moksleiviams gauti ir nuotolinę ekskursiją. Tai ypač svarbu mokykloms, kurios negali atvykti į Vievį – tokiu atveju muziejus tarsi pats „atvyksta“ į klasę ir leidžia patirti kelių pasaulį virtualiai.
Pasak Kelių muziejaus vadovo Rimanto Zagrebajevo, „Kultūros paso“ programa atveria galimybę moksleiviams pažvelgti į kelių istoriją ir ateitį ne tik kaip į asfaltuotą dangą, bet ir kaip į sudėtingą inžinerinę sistemą, atspindinčią visos šalies raidą. „Norime, kad kiekvienas mokinys suprastų, jog kelias – daugiau nei jungtis tarp dviejų taškų. Tai visos visuomenės istorija, inovacijų laboratorija ir šalies gyvenimo veidrodis“, – pabrėžia jis.
Šiandien muziejaus lankytojai gali patirti tarpukario Lietuvos inžinerinę dvasią, sužinoti, kokiais įrankiais ir specialiu apavu – čempėmis – kadaise dirbo kelininkai, pamatyti kalamašką, naudotą tiesiant legendinį Žemaičių plentą, ar įsijausti į magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda statymo laikmetį. Ne mažiau įtraukiančios yra ir šiuolaikinės interaktyvios veiklos – lankytojai gali išbandyti tikro kelininkų sunkvežimio vairavimo simuliatorių, pasimatuoti istorines kelininkų uniformas papildytos realybės veidrodyje ar net įsiamžinti Baltijos kelyje. Edukacijos, sukurtos specialiai „Kultūros paso“ programai, leidžia šią patirtį perkelti ne tik į muziejaus erdves, bet ir į klases ar nuotolines pamokas.
Kelių muziejus siekia būti vieta, kur istorija susitinka su ateitimi, o pažinimas tampa įkvėpimu kurti. Specialiai „Kultūros paso“ programai sukurtos edukacijos kviečia moksleivius tyrinėti, atrasti ir patirti kelių pasaulį taip, kaip niekada anksčiau. Tai – proga ne tik papildyti žinias, bet ir įkvėpti smalsumą ateičiai.
